Pirmąsias Elenutės Velykas sutikome pas Ramūno tėvus (reik tiems seneliams sugalvot pavadinimą
).
Kaip aš nerealiai jaudinausi dėl pirmo važiavimo toli ir šiaip kaip ten viskas mums gausis. Bet viskas buvo gerai! Net važiuojant pirmyn ir atgal visą kelią miegojo! Kas yra stebuklų stebuklas, nes iki poliklinikos retai kada visai ramiai nuvažiuodavom.. O važiavom tai su kruva daiktų ir dar vis tiek viskas netilpo, ką galvojom, kad reik. Bet šiaip ne taip pavakarėj nusibeldėm.
Kaip bebūtų keista, bet aplinkos pakeitimas Elenutei nelabai jautėsi. Pradžioj tik nuvažiavus niekaip negalėjo būti ir miegoti viena kambaryje. Manęs labai reikėjo. Tačiau po to įsimigus, prisijaukinom ir lovytė ir buvo gerai. Seneliai pasistengė išsaugoti lovytę, tad Elenutė miegojo ten, kur prieš 26 metus miegojo jos tėtis
fainiai!!!
Vis dėl to kaip nerealiai gerai mažei yra grynas oras ir laukas. Praktiškai po kiekvieno jos pavalgymo viens du ir jau lauke! Tad aš labai laukiu kada mes išsikrustysim iš šitų betoninių Šeškinės džiunglių ir daug laukinsimės
Senelis davė mažei išsirinkti margutį. Spėkit kokį mergina pasirinko


P.S. Kam nesimato, tai atsakymas: pasirinko raudoną kiaušinį